- poterka
- ×põterka (l. paciorka) sf. (1) atskiras karolių rutuliukas: Raikštelis nutrūko, ir pabiro põterkos Lš. Paimk siūlą, verk poterką prie poterkos Lp. | Jau kap skūpi, põterkėle (toks maloninis kreipimasis), negali! Lz.
Dictionary of the Lithuanian Language.